juokaulyvas

×juokaulỹvas, -à (hibr.) adj. (2) 1. juokingas: Man jaunasai labai juokaulỹvas Sdk. Labai žmogus buvo juokaulỹvas Užp.

juokaulyvaĩ adv.: Juokaulyvas juokaulyvai ir kalba Rod.

2. kuris dažnai juokiasi, jukus: Ot juokaulyva mergiotė – kaip varpelis! Ds. 3. kuris juokina, juokdarys: Nieko sau vyras – toks juokaulyvas Nmn.